Projektas , kuris yra  pristatomas šioje svetainėje yra ne vien tik AliveMax produkcijos pristatymas. Jis dabar populiarėja visame pasaulyje ir žmonės, tapdami šios kompanijos konsultantais , uždirba daug pinigų. Jie AliveMax produktus noriai perka ir sprendžia globaliu mąstu esamą ir egzistuojančią ilgaamžiškumo problemą, kuriai daug įtakos turi dabartinis žmogaus mąstymas, t.y  kaip gyventi , kaip maitintis ir kita.

  Tie , kurie man pritars ir jungsis prie kuriamos sistemos „BŪK, SVEIKU, LAIMINGU  ILGAAMŽIU IR NEMIRTINGU“ , tai sieksim šio rezultato būdami kartu. O ką ? Rekordus žmonės pasiekia visose srityse, tai kodėl jis negali būti pasiektas keičiant žmogaus mąstymą ir gyvenimo būdą tam , kad šiame pasaulyje jis galėtų  kuo ilgiau išbūti sveiku, laimingu ilgaamžiu individu , kad  patirtų visus jam suteiktus malonumus ir džiaugsmus.   

Aš apie taip kalbu su jumis, mieli šios svetainės lankytojai, labai atvirai , nes žinau , kad  mes gyvendami XXI amžiuje , jau  esame įžengę į  kitą žmonijos vystymosi  epochą, kurioje  pradėdami žengti pirmuosius žingsnius mes  kursime Naują Pasaulį tam, kad  jame dėka regeneracijos būdu atsinaujinančių genetinių žmogaus ląstelių, būtų stabdomas jo kūno ir  jame esančių organų senėjimas.  O  šias ląsteles atnaujinti  padės šiuo metu mokslininkų išrasti ir taikomi biologinės kilmės preparatai , vitaminai ir kita. Apie juos čia ir bus kalbama, diskutuojama.  

Įgyvendindami šį pasaulinės reikšmės projektą ir eidami žinojimu keliu , t.y  pasirinkdami savo gyvenime kryptį ko klausyti ir į ką būtina įsiklausyti tam, kad gyventume ilgiau , būtume laimingi ir sveiki. Mes visi  turėsime ir privalėsime anksčiau ar vėliau pereiti prie kitokios gyvensenos ir kitokio mąstymo būdo tam, kad nereikėtų patirti  šiuolaikinių sudėtingų ir brangių medicininių operacijų , kurios tam , kad išsivaduotų iš apėmusių skausmų pašalina organus  ir kita, o vėliau - anksčiau laiko sulaukiame mirties.

PRIVALOME VISI,  BŪDAMI KARTU, KOVOTI SU ŠIUO MIRTIES GELUONIU IR JĮ NUGALĖTI SAVO MĄSTYMU-INTELEKTU, TAPDAMI ILGAAMŽIAIS
NEMIRTINGAIS ŽMONĖMIS !

Mes, šį projektą įgyvendinantys dalyviai, padėsime kiekvienam iš Jūsų pereiti prie kitokio gyvenimo būdo tam,  kad jo dėka Jūs keldami savo sąmoningumo lygį galėtumėte sėkmingai tobulėti. Eidami šiuo tobulėjimo keliu, Jūs tapsite savimi pasitikinčias žmonėmis, kurie pažinsite save tokius, kokiais esate ir atskleisite savo gabumus, kokie jie  jumyse yra  tam, kad galėtumėt užsidirbti tiek , kiek esate verti kurdami savo laimingus gyvenimus.  

Jei Jus paveikė šios mano mintys ir įgavote drąsos , pasitikėjimo savimi , esate inovatyvus, smalsus žmogus , norintis iš gyvenimo pasiimti maximaliai, tai jūs esate tas žmogus, kuriam bus naudinga apie visa tai sužinoti.

Sveikinu Jus atvykusius siekti ilgaamžiškumo.

Pagarbiai,

Mąstytojas
Virgilijus Vilkeliškis 

Kad atsakyti į šį klausimą , reikėtų padaryti informacijos paiešką Google sistemoje. Aš ją ir padariau , bet įvedus šias frazes rezultato tokio kokio tikėjausi nesulaukiau. Išvada labai paprasta apie šiuos produktus  „AliveMax“ mūsų rinka nieko nežino, todėl atėjo laikas ir jai susipažinti kas gi tas išrastas produktas, kuriam šiuo metu pristatant jį pasaulinėje rinkoje yra  išleidžiamos nemažos piniginės sumos į internetinę reklamą, kad atsirastų kuo daugiau platintojų. O platinimas yra vykdomas   MLM sistemos pagrindu apie kurį aš jums daugiau papasakosiu, kai jūs nuspręsite dalyvauti šiame projekte. 

Visa ši vykdoma rinkodara MLM principu  yra legalus ir labai veiksmingas procesas  tam, kad žmogus supratęs, koks tai puikus būdas ne tik pradėti gyventi sveikai keičiant nusistovėjusius gyvenimo principus, bet kartu dar ir  iš to, investuojant nedideles savo santaupas viso tik 100 JAV dolerių turėti dar savo būsimą pardavimo verslą. Todėl žmonės sėkmingai ir jungiasi prie šios kuriamos sistemos lyderių, kurie formuoja savo platintojų grupes.

 

 

Apie šį produktą aš sužinojau po to kai, gavau pakvietimą jungtis prie įgyvendinamo projekto „DIDELI PINIGAI“ . Iš pradžių buvau labai atsargus, nes norėjau daugiau gauti informacijos apie šiuos labai sparčiai  populiarėjančius produktus „ AliveMax“ .

Jau seniai turėjau tokią mintį, kad reikia pradėti įgyvendinti ILGAAMŽIŠKUMO  programą , bet vis galvodavau , ar supras mūsų žmonės apie ką aš kalbu, ar supras ,kad jiems šiuo projektu norima padėti.

Šis pakvietimas dalyvauti projekte „ DIDELI PINIGAI“ mane paskatino ir davė šį energetinį impulsą  suvokti kad atėjo metas ir jau būtina pradėti kalbėti apie šią egzistuojančią mūsų pasaulyje mirtingumo problemą, bei  jau egzistuojančius būdus ir išrastas priemones, kuriuos pritaikius kasdieniniame žmogaus gyvenime, būtų galima sustabdyti senatvę tam, kad žmonės šioje planetoje“ Žemė“ išgyventų kuo ilgiau.  Šiuo metu informuojama ,  kada gyvenančių moterų ir vyrų išgyvenimo vidurkis Lietuvoje yra tik 79 metai.

O koks mūsų planetoje  Žemė visų joje gyvenančių žmonių vidurkis nėra nustatytas, nes Google paieškos sistemoje tokių duomenų neradau.  Jei jų neskelbia, reiškia  šis  klausimas nedomina šio pasaulio statistikos specialistų.  

 

Mes puikiai suprantame, kad nuo žmogaus atsiradimo pradžios pasaulyje vyksta senėjimo procesas. Šio senėjimo  proceso vystymuisi pasaulio valdymo dėka yra sudaromos palankios sąlygos. Dėl to per amžius ir susiformavo tendencija , kad visuomenės senėjimo procesas kiekvienai šaliai sukelia  daug ekonominių, socialinių, psichologinių problemų. Pagyvenusių, senyvo amžiaus žmonių socialinė grupė dažniausiai yra sutapatinama su senatvės pensijos amžiaus žmonių grupe.

AR REIKIA KELTI KLAUSIMĄ VISUOMENEI , NUO KOKIO AMŽIAUS JOJE PRASIDEDA SENATVĖ ? 

Gal reikėtų pradėti nagrinėti ir iškelti šį klausimą , nuo kada prasideda žmogaus senatvė ir kas ją apsprendžia ? Kaip su ja reikėtų kovoti ir ją stabdyti ? O gal mes norim anksti  pasenti ir numirti tam, kad nesikankintume ,šiame Dievo sukurtame pasaulyje? Tačiau juk Kūrėjas mums davė  gyvenimą tam, kad jame gyventume laimingai ir ilgai. Kodėl nėra taip kaip buvo pažadėta? Kas yra tas kaltininkas , kuris neleidžia žmonijai progresuoti ir normaliai gyventi ?

Mano vienareikšmiškas atsakymas : - „ Žmogaus sąmoningumas , jo mąstymas , kurį nulemia turimos žinios, gebėjimai –intelektas“

Pažiūrėkime į statistiką , kurioje matome , kad žmonės išėję į pensiją  pirmiausia susiduria su problemomis. Jie jau nebeturi buvusio užsėmimo ar kūrybinio darbo, kuriuo buvo  naudingi savo visuomenei.

Neretai senesni žmonės, išėję į pensiją ir likę be savo sutuoktinio, kenčia badą ir nepriteklių. Tai dažniausia būdinga vienišiems senukams, kuomet antroji gyvenimo pusė yra mirusi. Ištikti ekonominės krizės daugelis senų žmonių praranda savo santaupas ir atsiduria už skurdo ribos.

Be ekonominių sunkumų, senyvo amžiaus žmonės susiduria su psichologinėmis problemomis, susijusiomis su prisitaikymu prie naujo gyvenimo tarpsnio, kai atsiranda daug laisvo laiko, sumažėja finansinės galimybės, mažėja bendravimo partnerių, retėja susitikimai su pažįstamais, bendradarbiais. Atsiranda dirbtinis pagyvenusių žmonių izoliavimas nuo aktyvios visuomenės dalies, kuris sukelia daug psichologinių problemų. Neretai kupini nusivylimo ir kasdienybės sunkumų, žmonės pakelia prieš save ranką ir pasirenka savižudybę. Tačiau daugelis senų žmonių gyvena sėkmingai, net jei ir pradeda skaičiuoti kiek jiems liko iki mirties.

 Jei seną žmogų supa jį mylintis ir gausus artimųjų ratas bei laimingi jo amžiaus draugai tai senatvėje žmogus jausdamas gyvenimo pilnatvę savo dienas leidžia prasmingai. Jis randa sau tinkamą užsiėmimą (pagal savo jėgas ir galimybes). Tai suteikia paskutiniams žmogaus gyvenimo metams šviesos, prasmės, ir suvokimo, kad nugyventas gyvenimas nebuvo beprasmiškas, kad senatvė nėra tokia baisi, kaip manyta. Tuo turėtų pasirūpinti ne tik pats senstantis žmogus, bet ir jo artimieji, o ypač valstybė, kurdama įvairias senų žmonių užimtumo programas, trečiojo amžiaus universitetus.

Senatvė – tai natūrali gyvenimo pabaiga, tačiau tai, kada žmogų galima pavadinti pagyvenusiu, senyvu ar senu, priklauso nuo socialinės situacijos, nuo kultūros, galų gale nuo pačio žmogaus motyvacijos. Nėra konkrečios ribos, kada apie žmogų mes galime pasakyti jog jis yra senas. Kol dvasia išlaiko pusiausvyrą ir jėgą, žmogus išlieka sveikas ir fiziškai, sveikatos nebelieka tik tada, kai pasiduoda dvasia, ir atvirkščiai, kai rimtai pablogėja fiziologinė būklė, pašlyja ir dvasiniai gebėjimai.


Šiandien pasaulyje gyvena ne tik daugiau vyresnių žmonių, bet dėl geresnės sveikatos apsaugos, pagerėjusios mitybos, kūno kultūros ir kitų gyvenimo veiksnių jie yra sveikesni ir aktyvesni nei kada nors ankščiau. Dėl žmogaus protinės veiklos vystymosi ir visuomenės progreso gyvenimo trukmė gerokai išaugo.

Žmonės yra nugabenami į senelių namus tai atvejais, kai jie dar per geros sveikatos, kad būtų vežami į ligoninę, bet jau per silpni, kad galėtų gyventi kartu su bendruomene. Ne vienas atkeliauja į senelius namus tiesiai iš ligoninės. Kiti čia atvyksta po sutuoktinio mirties. Dar kiti atgabenami todėl, kad giminės, kaimynai, gydytojai ar socialiniai darbuotojai teigia, kad jie jau nebegali pasirūpinti savimi namuose.

Tokia institucija toliau naikina žmogaus nepriklausomybę ir skatina pamiršti savo socialinį statusą, savo tapatybę, savo žmogišką vertę.

Daugelis senų moterų dėvi niekam nereikalingas prijuostes arba sūpuoja ant kelių lėles – tai liūdni praeities, kažkada buvusių vaidmenų visuomenėje prisiminimai – namų šeimininkės, motinos, kaimynės. Jiems netgi neleidžia tvarkyti savo pačių pinigų, iš jų paimamos pensijų knygelės, kad institucija galėtų išskaičiuoti reikalingas sumas už jų laikymą, o “kišenpinigiai” jiems duodami tada, kai jie paprašo.

Tačiau labiausiai įžeidžia, užgauna tai, kad iš čia niekur nebegalima pabėgti, išeiti. Kyla pagunda apkaltinti panašias institucijas, kam jos būtent taip elgiasi su kai kuriais senais žmonėmis. Tačiau institucijos atspindi visuomenės požiūrį. Prarasti turtą, prarasti darbą, susirgti fizine ar psichine liga – gėda. Mes žiūrime į senus žmones ir matome savo pačių ateitį. Kad įveiktume senėjimo, senatvės negalios baimę, mes ištremiame senelius, atskiriame juos nuo savęs. Kai jiems pasidaro sunku prižiūrėti patiems save namuose, mes nusprendžiame, kad jie “jausis geriau” senelių prieglaudoje. Tačiau iš tiesų mes sakome visai ką kita – tai mes patys geriau jausimės, kai jie nesipainios mums po akių.

Didesnei daliai vyresnio amžiaus žmonių senatvė gali būti ir yra laikotarpis, kurio metu pasireiškia minimalūs fiziniai ar psichikos sutrikimai. Tai laikotarpis, kada tęsiasi intelektualinis, emocinis, psichologinis ir socialinis augimas. Jei vaikystę apibūdiname kaip periodą, kada kaupiama patirtis, tai pagrindinė vystymosi užduotis vyresniame amžiuje yra aiškintis ir gilintis į tai, kas jau yra įgyta per gyvenimą, tačiau senėjimas turi savų problemų, neteisingai interpretuojamų išankstinių daugelio žmonių nuostatų.

Senėjimas, pirmiausia, yra susijęs su daugeliu psichologinių problemų. Senėjimas - ne liga, nors vyresniame amžiuje pažeidžiamumas daugelio ligų atžvilgiu ir padidėja. Senėjimas – tai sudėtinga pokyčių grandinė žmogaus gyvenime. Silpnėja organai ir kūno funkcijos. Įvairios senatvinės ligos ir kitos priežastys sukelia lengvesnius ar sunkesnius psichologinius sutrikimus. Keičiasi sensoriniai ir motoriniai sugebėjimai, intelektas ir jo fizinis pagrindas – nervų sistema. Keičiasi žmonių padėtis visuomenėje, jų įsitikinimai, nuostatos ir asmeninės savybės, taip pat ir elgesys.

Didelės dalies naujesnių tyrimų rezultatai rodo, kad intelekto mažėjimas dėl amžiaus prasideda vėliau ir nėra toks smarkus, kaip buvo manoma anksčiau. Yra daug neteisingų mitų apie senėjimą.

Vienas iš jų - jei gyvenama ilgai, tai anksčiau ar vėliau susergama senatvine silpnaprotyste. Kitas mitas - apie neproduktyvumą: daug kas linkę manyti, kad seni žmonės nebegali būti produktyvūs darbe ar aktyvūs socialiai ir kūrybingi. Tačiau visa tai netiesa. Dar vienas mitas - kad seni žmonės priešinasi pokyčiams. Nors ir tiesa, kad vyresnių žmonių charakterio struktūra yra nusistovėjusi, bet gebėjimas keistis labiau priklauso nuo ankstesnio gyvenimo patirties ir asmenybės bruožų nei nuo amžiaus.

Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimai skirstomi į organinius (juos sukelia pačių smegenų patologiniai pokyčiai) ir funkcinius. Funkciniai sutrikimai dažniausiai yra įvairūs emociniai sutrikimai, juos nulemia įvairūs senyvame amžiuje patiriami stresai. Stresų seni žmonės patiria tikrai daug. Visų pirma - tai įvairios netektys. Netenkama bendraamžių draugų ir pažįstamų, sutuoktinių. Netenkama buvusio statuso ar prestižo. Reikia susitaikyti su blogėjančia fizine sveikata, mažėjančiu savarankiškumu. Neretai tenka keisti gyvenamąją vietą, apsigyventi pas vaikus ar globos namuose, o tai dažniausiai yra labai sunku. Be galo daug emocinės ir fizinės energijos pareikalauja susitaikymas su netektimis, prisitaikymas prie pokyčių. Dėl to padidėja jautrumas, atsiranda dirglumas, gali sutrikti miegas. Mažėja pakantumas, tolerantiškumas, gali padidėti agresyvumas. Vyresnio amžiaus žmonės tampa nepasitikintys, įtaresni, pasireiškia nuotaikų kaitos. Visa tai gali būti tik nemalonūs ir neryškūs simptomai, bloginantys gyvenimo kokybę. Būtent tokiais atvejais žmonės neretai lieka be pagalbos, nes minėtus simptomus artimieji ir net patys žmonės “nurašo” savo amžiui, galvodami, kad “kitaip jau nebus”, “laikas negrįžtamai pakeičia žmones”, “reikia su tuo susitaikyti, kad ir kaip nemalonu”.

Taigi, vyresni žmonės neretai patiria daugiau išgyvenimų, gyvenimo sunkumų ir nepatogumų nei jauni ar vidutinio amžiaus žmonės. Visa tai atsiliepia jų psichikos būklei, elgesiui, visaverčio bendravimo galimybėms, tačiau tai pasireiškia ne kiekvienu atskirai paimtu atveju.

Anot D. Ambrozaitienės (2005), socialinės statistikos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos, 2004 m. buvo užimta 54,7 tūkst., arba 30 procentų, 60–64 metų amžiaus gyventojų ir, palyginti su 2003 m., jų padaugėjo 5 tūkst., arba 10 procentų. Sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus dirbo 19,4 tūkst. (4%) gyventojų. Per metus šių užimtųjų sumažėjo 4,9 tūkst., arba penktadaliu. 60 metų ir vyresni asmenys dažniausiai dirba paslaugų srityje – pernai šioje sferoje buvo užimta 39 tūkst., arba kas antras šio amžiaus dirbantysis. Dar apie 20 tūkst., arba trečdalis šio amžiaus gyventojų, dirbo žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje. 2004 m. buvo užimta ir žuvininkystėje, o 15 tūkst., arba penktadalis – pramonėje ir statyboje. Tokie duomenys rodo, kad seni žmonės nėra pilnai užimti, todėl Respublikos Seimo pranešimuose skamba susirūpinimas senų žmonių užimtumo klausimais. 2004 m. birželio 14 d. Nr. 737 paskelbtas įsakymas dėl nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo. Jame kalbama, jog vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje daugiausia lemia pakitusios užimtumo sąlygos. Mažiau reikia nekvalifikuoto arba mažai kvalifikuoto darbo. Laiku neįgiję reikiamos kvalifikacijos vyresni žmonės dažniau atleidžiami iš darbo, kaip nebesugebantys dirbti naujoje aplinkoje, tačiau pensinio amžiaus didinimas dar neleidžia jiems tapti pensininkais.


Be to, dalis priešpensinio ar pensinio amžiaus žmonių nepajėgia ar nenori dirbti visą darbo laiką (deja, nežinoma, kiek tokių yra), bet tai nereiškia, kad jie visiškai nenorėtų dirbti. Jiems galėtų tikti lanksčiai organizuojamas darbas (darbo vietos skaidymas įvedus ne visą darbo dieną ir atsisakius viršvalandžių, lankstesnis pamainų organizavimas, terminuotas, namudinis, agentūrinis, nuotolinis darbas, savarankiškas užimtumas, paslaugos, sezoniniai darbai ir panašiai). Kol kas toks darbas išplėtotas menkai. Vyresnių žmonių užimtumą riboja ir jiems nepritaikytos darbo vietos, sveikatos ir saugos darbe reikalavimų nesilaikymas.
Itin sudėtinga įsidarbinti priešpensinio ir vyresnio amžiaus moterims. Daugumos moterų blogesnė padėtis darbo rinkoje: jų darbo užmokestis mažesnis nei vyrų, nedaug moterų eina vadovaujančias pareigas. Vyresnėms moterims tenka ir didesnė šeimos narių (anūkų, sergančiųjų ir panašiai) globos ir priežiūros, namų ruošos našta.

Žmogus, kaip ir viskas pasaulyje, keičiasi. Kai kurie anksčiau buvę nepastebimi bruožai su amžiumi išryškėja, ir žmogus mums atrodo kitas. Pavyzdžiui, jaunystėje nedidelis atsargumas subrendusiame amžiuje gali virsti įtarumu ar net persekiojimo manija, kuri užgoš buvusį malonų charakterį. Tie pakitimai, kuriuos padaro metų našta, yra žinomi, kai kuriuos jų galima suprasti ir paaiškinti dalies pakitusia senesnių žmonių gyvenimo aplinka, iš dalies – patirtais dvasinais išgyvenimais, sukrėtimais, konfliktais. Viena ryškiausių problemų – žmogus išeina į pensiją. Tai sukrečia beveik kiekvieną.

Anot A. Šumskienės (2003), jei į pensiją išeina kupinas dvasinių jėgų, sveikas žmogus, jis, kaip kažko natūralaus, būtinai pasigenda ritmingo kasdienio darbo. Išeina „poilsio“, nors nejaučia, kad jam jo reikėtų. Jam atrodo, kad visi dirba, yra reikalingi, tik jis vienas lyg nupjauta šaka. Dėl to žmogus darosi labai jautrus, greitai įsižeidžia. Išgirdęs namuose neatsargius žodžius, nekaltą artimųjų ar draugų juoką jis užsisklendžia savyje, pasijunta išmuštas iš vėžių, praranda dvasinę ramybę. Prislėgta dvasinė būsena daro poveikį vidaus organams, ir jų funkcijos gali sutrikti. Dažnai matome, kaip išėjęs į pensiją žmogus suglemba, ima sirgti. Tai būdinga silpnos nervų sistemos žmonėms ir tiems, kurie šiam gyvenimo pasikeitimui nepasiruošę.

Yra dar viena pagyvenusiųjų grupė. Tai – išpuikėliai. Kaip teigia A. Šumskienė (2003), savo senatvę jie laiko kažkokia privilegija ir iš visų reikalauja pagarbos sau, vos ne garbinimo. Visur nori būti dėmesio centre, be atodairos primena savo nuopelnus, privilegijas. Tokie žmonės nerasdami nė šapelio gera viską kritikuoja ir netiki, kad bus geriau. Visa tai suprantama, nes pensininkai jau per silpni, kad galėtų pasaulį pakeisti. Prie vairo – jaunoji karta. Ji turi savo gyvenimą, pažiūras, seni jų nedomina. Pažvelkime į pasaulį jaunimo akimis: mes nieko nenusipelnome, nes jiems tenka susidurti su sunkiomis problemomis. Todėl turėdami daug kitų reikalų jie neturi laiko spręsti senų žmonių, problemų.

Nereikėtų laukti iš nieko pagalbos ir geradarystės. Tada bus mažiau nusivylimų, reikia daugiau rūpintis savimi patiems. Iš anksto pasiruošę senatvei, priimdami ją ne kaip didelę tragediją, o kaip natūralų, Dievo dovanotą procesą, ilgiau galima išlikti savarankiškiems. Tie, kurie nuolatos reikalauja „privalomos pagarbos“, jos nesulaukia. Todėl dažnai pyksta ir savo tulžingu egzistavimu aplinkiniams yra labai nemalonūs. Aplinkiniai nuo jų nusigręžia, taip pamažu didėja seno žmogaus izoliacija iki tragiškos vienatvės. Todėl, kad palengvintų savo dienas, pagyvenusiam žmogui būtina turėti kokį nors hobį, domėtis tuo, kas vyksta aplink. Reikia lankytis įvairiuose klubuose, kur būtų galima išgirsti daug patarimų apie sveikatą, susitikti su pažįstamais, susipažinti su kitais, pašokti jaunystės šokius, padainuoti pamėgtas dainas. Būtina atitrūkti nuo kasdienybės, kuri alina ne tik seną, bet ir jauną.

Todėl rekomenduotina seniems žmonėms neužmiršti mokslo ir mokymosi. Dabar jau nebe naujiena, kad suaugusieji savo mokymosi įgūdžius lavina, grįždami į mokyklas ir įsitraukę į papildomo lavinimosi programas. 1990 m. 43 % universitetų studentų buvo 25 m. ir vyresni. Seni žmonės taip neretai įgyvendina savo svajones, kurių atsisakė jaunystėje dėl šeimos pagausėjimo ar blogos materialinės padėties.

 

1. Seni žmonės susiduria su daugeliu problemų užimtumo srityje: Mažiau reikia nekvalifikuoto arba mažai kvalifikuoto darbo. Laiku neįgiję reikiamos kvalifikacijos vyresni žmonės dažniau atleidžiami iš darbo, tačiau pensinio amžiaus didinimas dar neleidžia jiems tapti pensininkais. Be to, dalis priešpensinio ar pensinio amžiaus žmonių nepajėgia ar nenori dirbti visą darbo laiką. Vyresnių žmonių užimtumą riboja ir jiems nepritaikytos darbo vietos, sveikatos ar saugos darbe reikalavimų nesilaikymas;

2. Itin sunki užimtumo problema yra priešpensinio ar vyresnio amžiaus moterų tarpe. Daugumos moterų blogesnė padėtis darbo rinkoje: jų darbo užmokestis mažesnis nei vyrų, nedaug moterų eina vadovaujančias pareigas. Vyresnėms moterims tenka ir didesnė šeimos narių (anūkų, sergančiųjų ir pan.) globos ir priežiūros, namų ruošos našta.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2005) kas penktas Lietuvos gyventojas yra sulaukęs 60 ir daugiau metų. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, vyksta gyventojų senėjimo procesas, kasmet vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę žmonės. 2005 m. pradžioje 691,7 tūkst., arba kas penktas (20,2%), Lietuvos gyventojų buvo sulaukę 60 metų ir vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje kas trečias (34,6%) Lietuvos gyventojas bus pagyvenęs žmogus. 2005 m. pradžioje mieste gyveno 424,2 tūkst. (61,3%), kaime – 267,5 tūkst. (38,7%) 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Jie sudarė apie penktadalį (18,6%) miesto ir ketvirtadalį (23,4%) kaimo gyventojų. Lietuvoje šio amžiaus moterų buvo 441,2 tūkst., vyrų – 250,5 tūkst., arba kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras buvo 60 metų ir vyresni.

Visa tai yra mūsų dabartinio gyvenimo realybė. Ar galime mes ją pakeisti tam, kad nesentume? Žinoma , kad galima , nes šiuolaikinis mokslas jau yra tiek pagaminęs įvairių preparatų , kurių dėka galime kovoti su senatve. Reikia tik imti ir pradėti tai daryti .


AŠ SAKAU „STOP“ BŪSIMAI ŽMOGAUS SENATVEI IR BŪSIMAI MIRČIAI, NES ŽINAU TEISINGĄ KELIĄ IR GYVENIMO BŪDUS KAIP KIEKVIENAS  JĄ GALITE ATITOLINTI.

NEJAUGI JŪS NORITE ANKSTI PATIRTI MIRTĮ , KADA  TĄ SENATVĖS LAIKMETĮ YRA GALIMYBĖ PRATĘSTI DAR 30-50 METŲ TAM, KAD  ATITOLINTI BŪSIMĄ MIRTIES VALANDĄ !

JUK IŠEIDAMAS Į “ANAPUS” IŠ ŠIO PASAULIO NIEKO SU SAVIM Į TEN  NEPASIIMSI !  

 

Šiame skyriuje pateikiu jums pakankamai naudingos informacijos apie senatvę tam, kad jūs  perskaitę susimąstytumėte ar jūs jos laukiate  ir jos norite , kai yra būdas ir priemonės visiškai nesunkiai pakeisti  Jums savo gyvenimą tam , kad  atitolintumėte savo senatvę.

Žinoma , kiek mes gyvensime šiame pasaulyje priklausys tik nuo Kūrėjo valios, nes žmogus negali   šiam JO  procesui pasipriešinti, bet aš tikiu , kad jei Jūs pradėsite keisti savo mąstymą, t.y nuo šiandien pradėsite  ugdyti savo sąmoningumą ir gebėjimus , įgydami išminties, tai Jis tikrai suteiks Jums galimybę ilgiau  pasilikti ir laimingai gyventi ,bei kurti savo svajones  šiame pasaulyje. Tai yra antroji " Visatos paslaptis" , kurią jums norėjau perduoti.

Dabar belieka tik Jums apsispręsti , ar sutinkate eiti kartu su manim tobulėjimo keliu ir siekti ILGAAMŽIŠKUMO NEMIRTINGUMO !  

pagarbiai,

Mąstytojas
Virgilijus Vilkeliškis